Novogrudo valsčius
| Novogrudo valsčius lenk. Gmina Nowogród | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lenkija
| ||||||
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
| ||||||
| Apskritis | Lomžos apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Novogrudas (Lomžos apskritis) | ||||||
| Gyventojų | 3 997 | ||||||
| Plotas | 100,98 km² | ||||||
| Tankumas | 40 žm./km² | ||||||
| Teritorijos kodas | 2007043 | ||||||
| Pašto kodas | PL 18-414 | ||||||
| Tel. kodas | 86 | ||||||
| Tinklalapis | www.nowogrod.com/news.php | ||||||
Novogrudo valsčius (lenk. Gmina Nowogród) – kaimo-miesto valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Lomžos apskrityje. Centras – Novogrudas. Ribojasi su Lomžos, Malų Plocko, Miastkovo ir Zbuinos valsčiais.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo V a. pr. m. e. iki XIII a. valsčiaus šiaurinėje dalyje, į šiaurę nuo Narevo upės gyveno lietuviams artimos baltų gentys – jotvingiai ir galindai. Nuo XV a. šias vietoves pradėjo kolonizuoti mozūrai ir lenkai. Pietinėje valsčiaus dalyje nuo V a. pr. m. e. iki X a. gyveno jotvingių gentis. Nuo X a. iki 1526 m. priklausė Lenkijos karalystės Mazovijos kunigaikštystei. Nuo 1529 m. iki 1569 m. Liublino unijos Mazovijos vaivadijai. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Didžiosios Lenkijos provincijos Mazovijos vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui. Nuo 1816 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, nuo 1837 m. iki 1866 m. Augustavo gubernijai, nuo 1867 m. iki 1914 m. Lomžos gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijai. 1870–1927 m. egzistavo iš miesto teises praradusio Novogrudo gyvenvietės sudarytas Novogrudo valsčius. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1939–1941 m. ir 1944 m. priklausė Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Lomžos rajonui. 1941–1945 m. priklausė Trečiajam reichui. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945–1975 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1975–1999 m. priklausė Lomžos vaivadijai.
Paviršiaus struktūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal 2002[1] metų duomenis valsčiaus plotas yra 100,98 km², iš kurių:
- ariama žemė: 68 %
- miškai: 21 %
- vandens telkiniai: 11 %
Valsčius sudaro 7,46 % Lomžos apskrities.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2010 metais surinktus duomenis:[2]
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Gyventojai | 3997 | 100 % | 2000 | 50,04 % | 1997 | 49,96 % |
| Gyventojų tankumas (Gyv./km²) |
39,58 | 19,81 | 19,77 | |||
Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1348,6 zlotai.[3]
Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Balikai, Chmielevas, Dzežgai, Grondai, Gžimalai, Jankovo Mlodzianovas, Jankovo Skarbovas, Kupnina, Montvica, Morgovnikai, Novogrudas, Ptakai, Servatkai, Slaviecas, Slavieco Dvorskai, Sulimai ir Šablakas.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||
